- vienatininkas
- vienatininkas, -ė smob. vienuolis, atsiskyrėlis: Vienatininkas, kur gyvena vienų vienas kur pūstynėje, asketas Gmž. Jie vadinosi monachais arba vienatininkais prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vienatninkas — vienatninkas, ė smob. žr. vienatininkas: Susipažytų su garsingais mokintais vyrais ir vienatninkais Gmž … Dictionary of the Lithuanian Language